Informacija apie stojimo sąlygas

Šiais metais daugiau stojančiųjų galės pretenduoti į aukštąsias mokyklas

Atsižvelgiant į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, universitetų ir kolegijų siūlymus, taip pat į studentų ir mokinių atsiliepimus, priimtas sprendimas šiek tiek supaprastinti 2020 m. minimalius kriterijus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir sudaryti palankesnes sąlygas pretenduojantiems į universitetus ir kolegijas. Be to, siūloma pirmakursiams, pasirinkusiems studijuoti pedagogiką, skirti didesnes stipendijas.

Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos, jų minimali išlaikymo riba – 16 balų. Išimtis – menų studijos, stojantiems į jas matematikos egzamino laikyti nereikia. Tačiau nebebus skaičiuojamas šių trijų privalomų egzaminų balų aritmetinis vidurkis: nuo praėjusių metų buvo reikalaujama, kad stojantiesiems į universitetus jis būtų ne mažesnis negu 40, o stojantiesiems į kolegijas – ne mažesnis negu 25.

„2020 m. priėmimas orientuojamas tiek į pačių stojančiųjų pasirinkimus, tiek ir į valstybės poreikius. Būsimiems studentams plečiamos pasirinkimo galimybės, visose studijų kryptyse valstybės finansuojamų vietų skaičius daugumoje didėja arba išlaiko praėjusių metų kvotą“, – sako švietimo, mokslo sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Pasak ministro, rinktis valstybei reikalingas profesijas studentai bus skatinami. Pavyzdžiui, siekiant pritraukti daugiau žmonių į pedagogikos studijas, siūloma nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. jiems skirti didesnes stipendijas.

Pakoreguoti reikalavimai leis konkurse į aukštąsias mokyklas dalyvauti daugiau abiturientų, kurie bus išlaikę brandos egzaminus ir atitiks kitus aukštųjų mokyklų reikalavimus. Numatoma, kad valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius didės daugiau nei 20 proc.

Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.

Patvirtintas ir 2020 m. mažiausias konkursinis balas, kuris stojant į universitetus turės būti ne mažesnis kaip 5,4, stojant į kolegijas – ne mažesnis kaip 4,3.

Kaip ir ankstesniais metais, 2020 m. minimalūs rodikliai bus taikomi tik stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pakaks būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą.

Naujai patvirtinti 2020 m. minimalūs rodikliai stojant į aukštąsias mokyklas galioja ne tik 2020 m., bet ir 2019 m., ir 2018 m. abiturientams. Ankstesnių metų abiturientams galioja atitinkamų metų priėmimo į aukštąsias mokyklas rodikliai.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1173

Informacijos šaltinis: https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/siais-metais-daugiau-stojanciuju-gales-pretenduoti-i-aukstasias-mokyklas [žr. 2020-02-06]

Priėmimas į aukštąsias mokyklas 2020 m.

Atnaujinta: 2019 12 10

Kaip numato Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinti minimalūs rodikliai, 2020 m. priimant į universitetus ir kolegijas bus atsižvelgiama  į stojančiųjų brandos egzaminų rezultatus, taip pat ir į metinių pažymių vidurkį.

2020 m. stojantieji į universitetus turės būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos brandos egzaminus taip, kad jų įvertinimų aritmetinis vidurkis būtų ne mažesnis negu 40. Stojant į kolegijas, šių trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų vidurkis turės būti ne mažesnis negu 25. Išimtis – menų studijos, į jas stojantiems vidurkis bus skaičiuojamas tik iš dviejų valstybinių brandos egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos.

2020 m. stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.

Vidurkis bus skaičiuojamas pasirenkant penkis geriausius įvertinimus iš brandos atestato priede įrašytų aštuonių dalykų: lietuvių kalbos ir literatūros; gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų arba vokiečių); užsienio kalbos; matematikos; istorijos arba geografijos, arba integruoto istorijos ir geografijos kurso; biologijos arba fizikos, arba chemijos, arba integruoto gamtos mokslų kurso; meninio ugdymo srities dalyko arba technologijų programos krypties dalyko, arba integruoto menų ir technologijų kurso, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalyko; bendrosios kūno kultūros arba pasirinktos sporto šakos, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalyko.

2020 m. minimalūs rodikliai bus taikomi tik stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pakaks būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą.

2020 m. minimalūs rodikliai stojant į aukštąsias mokyklas galioja 2020 m. abiturientams. Ankstesnių metų abiturientams galioja atitinkamų metų priėmimo į aukštąsias mokyklas rodikliai.

Šaltinis: https://www.smm.lt/web/lt/smm-studijos/priemimas/priemimas-i-aukstasias-mokyklas-2020-m [žr.  2019-12-10]

Profesinių mokyklų priėmimas adresu: http://profesinis.lamabpo.lt

Studijų sritys

Humanitarinių mokslų studijų sritis

Filosofija, teologija, religijos mokslai, menotyra, filologija, istorija, archeologija, etnologija.

Menų studijų sritis

Muzika, dailė, teatras, audiovizualinis menas, architektūra.

Socialinių mokslų studijų sritis

Teisė, politikos mokslai, vadyba ir verslo administravimas, ekonomika, sociologija, socialinis darbas, psichologija, edukologija, sportas, komunikacija ir informacija, rekreacija ir turizmas.

Fizinių mokslų studijų sritis

Matematika, statistika, fizika, chemija, biochemija, geografija, informatika, geologija.

Biomedicinos mokslų studijų sritis

Biologija, ekologija ir aplinkotyra, agronomija, žemės ūkis, medicina, odontologija, farmacija, visuomenės sveikata, slauga, reabilitacija, miškininkystė, biofizika, veterinarinė medicina, gyvulininkystės technologija.

Technologijos mokslų studijų sritis

Elektros inžinerija, elektronikos inžinerija, statybos inžinerija, transporto inžinerija, energetika, medžiagų mokslas, pramonės inžinerija, mechanikos inžinerija, matavimų inžinerija, aplinkos inžinerija, chemijos inžinerija, bioinžinerija, saugos inžinerija, informatikos inžinerija, kraštotvarka.

Kaip rinktis profesiją

SKIRKITE LAIKO PROFESIJOS PASIRINKIMUI. Norint teisingai pasirinkti, reikia gerai pažinti save, žinoti savo norus, gabumus, gerai orientuotis profesijų pasaulyje, rinkos poreikiuose, mokėti įvertinti savo profesinį tinkamumą. Tai veikla, kuriai reikia nemažai laiko. Tačiau šis laikas nebus sugaištas veltui. Gautos žinios ir įgūdžiai pravers gyvenime.

IEŠKOKITE. Paklauskite savęs: ko aš noriu? Ko siekiu gyvenime? Koks darbas man patiktų? Kokią veiklą, kokius užsiėmimus mėgstu? Susiraskite informacijos apie profesijas, kad žinotumėte, iš ko renkatės.

PAŽINKITE TEIGIAMAS IR NEIGIAMAS PROFESIJOS PUSES. Skaitykite profesijų aprašus, lankykitės “atvirų durų” dienose, kalbėkitės su studentais, profesijų atstovais. Klauskite: kas gero, kas patinka jų darbe, o kas trukdo, sunku? Pagalvokite, kiek tai jums tiks. Atkreipkite dėmesį į profesijos reikalavimus sveikatai. Kokia jūsų sveikata?

PAŽINKITE SAVO STIPRIĄSIAS IR SILPNĄSIAS PUSES. Kaip jūs mokotės? Kokie dalykai sekasi, kokie – ne? Kodėl? Kaip bendraujate? Koks jūs veikloje? Kada jus giria? Kada peikia? Kokios jūsų asmenybės savybės atsiskleidžia šiose situacijose? Kur jums sekasi? Kur nesiseka? Kas trukdo, kad sektųsi?

APSVARSTYKITE. Gerai apgalvokite ir pasverkite savo norus ir galimybes. Įvertinkite visas galimas alternatyvas, pasirinkite prioritetus. Numatykite atsarginį kelią.

BŪKITE AKTYVŪS, BANDYKITE. Renkantis profesiją, svarbios ne tik žinios ir informacija. Labai praverčia praktika ir įgūdžiai, praplečiantys savęs pažinimą. Mėgstama veikla – hobi, būreliai, kursai, sporto, meno mokyklos, visuomeninė veikla mokykloje ar už jos ribų, darbas per vasaros atostogas – tai reali galimybė išbandyti save veikloje, pasitikrinti savo gabumus, interesus, tinkamumą, pamatyti darbo aplinką.

TARKITĖS. Realią pagalbą gali suteikti žmonės, kurie jus gerai pažįsta. Tėvai, mokytojai, klasės vadovas, treneris gali padėti susigaudyti savo gabumuose, asmenybės savybėse, gyvenimo ir darbo vertybėse, duoti gerą patarimą, paremtą patyrimu ir stebėjimu iš šalies, diskutuoti jums rūpimu klausimu.

PLANUOKITE. Numatykite, ko sieksite, ir žingsnius, kaip to pasiekti. Gal profesija reikalauja savybių, žinių ar pasirengimo, kurių jums trūksta. Numatykite, kaip kompensuosite šį trūkumą. Pagalvokite, ką veiksite, jei iš karto nepavyktų pasiekti savo tikslų.

KONSULTUOKITĖS. Jei jaučiate, kad to ką sužinojote, jums nepakanka sprendimui priimti, jei norite giliau pažinti savo gebėjimus ir kitas asmenybės savybes, įvertinkite tinkamumą profesijoms, – kreipkitės į psichologą ar profesijos konsultantą. Šiais klausimais konsultuoja mokyklos, psichologinių tarnybų, mokymo tarnybų specialistai.

Karjeros konsultantės patarimas abiturientams: veiksminga savęs paklausti, ką norėčiau daryti, jei neegzistuotų pinigai

Dalijamės keletu karjeros konsultantės Daivos Šilienės patarimų.

Kaip pasirinkti savo karjeros kelią?

Kartais būna ir taip, kad karjeros kelias tiesiog pasirenka jus pats, net ir neprašomas. Bet jeigu taip neįvyksta, yra keturi paprasti žingsniai: pažinti, sužinoti, planuoti, įgyvendinti.

Pirmiausia reikia pažinti save, savo gebėjimus ir interesus, tai, ką aš moku ir galiu, kuo esu ypatingas, kas mane išskiria iš kitų žmonių, ką aš norėčiau gyvenime nuveikti ir pasiekti. Savęs pažinimas – tai kaip namo pamatas: jei jis bus tvirtas, tai ir jūsų namas – karjera, profesinė veikla – stovės tvirtai.

Susipažinus su savo gebėjimais ir interesais laikas rinkti informaciją. Svarbiausia skirti laiko informacijos gausoje atsirinkti tai, kas svarbu būtent man, ne mano draugui, mamai ar tėčiui. Tad pasiraitokite rankoves ir pirmyn į informacijos vandenyną.

Trečias žingsnis yra planuoti. Kai jau susipažinai su savimi ir žinai savo tikslus, susirinkai reikalingą informaciją, siūlyčiau susidaryti karjeros planą, kad visą informaciją matytum prieš save.

Tuomet lieka ketvirtas žingsnis – plano įgyvendinimas. Tiesa, verta turėti ne tik planą A, bet ir planą B, ir planą C, tuomet būsite pasiruošę tam atvejui, jei planas A įgyvendinti nepavyktų. Jei taip ir atsitiktų, atminkite, kad dabartinis planas nėra viso gyvenimo pasirinkimas, tai tik pradžių pradžia, mažas laiptelis.

Svarbiausia – atrasti sritį ir veiklą, kuri jus „veža“, kuri skatina, mokytis, augti, tobulėti ir judėti į priekį.

Ką daryti, jei man atrodo tinkama daugybė profesijų?

Tokiu atveju labai veiksminga yra savęs paklausti: ką norėčiau veikti, jei pasaulyje neegzistuotų pinigų sąvoka. Pagalvokit ir atsakykit, atsakymas kartais net gali jus nustebinti ir pasirodyti labai tinkamas.

Kita labai reali ir apčiuopiama galimybė pasimatuoti skirtingas profesijas yra savanorystė. Šiandien tai vienas iš būdų išbandyti save skirtingose veiklose, pamatyti, kas man tinka ir patinka. Taip pasibandžius reikėtų užduoti sau klausimą: kas man konkrečiai šitoje veikloje patiko ir kas nepatiko. Labai svarbus dalykas – išdrįsti pačiam pasisiūlyti savanoriauti ten, kur labai norisi.

Kaip pasirinkti, kur mokytis?

Tai priklauso nuo individualaus sprendimo. Svarbiausia išsirinkti savo tikslams įgyvendinti tinkamiausią vietą – tai gali būti tiek profesinė mokykla, tiek kolegija, tiek universitetas.

Vaizdo įrašą su patarimais galima rasti čia.

Informacijos šaltinis: https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/karjeros-konsultantes-patarimas-abiturientams-veiksminga-saves-paklausti-ka-noreciau-daryti-jei-neegzistuotu-pinigai [žr. 2020-02-03]